nofrillz

vis norėjau paantrint nesenam tyrimui, kuris, tiesa ne lietuviškas, bet kalba apie tai, kad kas trečias pirkėjas yra nelojalus ir, turint galvoje jo didesnę perkamąją galią, jį sunervinti galima ne daugiau nei tris kartus (po trečiojo gali įvykti negrįžtami procesai).

o lietuviški prekybcentriai sugeba tai padaryti lygioje vietoje. ir netgi tą daro kaktomušiškai ir periodiškai. pvz:

1. maximos kasininkės - užsiraukusios šiknos, nepratusios net elementariai pasisveikinti. į “ačiū” jos taip pat neatsako. po iki, kurio kasininkės be didelių pastangų išspaudžia ne tik pasisveikinimą bet ir “geros dienos”, šitas aspektas žiauriai rėžia akį. žodžiu, užsiraukusių snukių karalija.

2. rimi kasininkės bene didžiausios flegmos. jos arba, tingėdamos atleisti kokį mygtuką, nestabdomai suka prekių takelį,  arba tai daryti iš viso tingi - pasistumk, mol, prekes pats.

3. kai kurios iki kasininkės neretai tokios proto vargšės (neskaitant juodų panagių), kad net nesuvokia, kaip aptarnauti iki korteles. kai pasakai, “iš kortelės”, žiūri nesuvokdamos, ko iš jų nori nori, kai pasakai, kad pinigų nuskaitymui nereikia papildomą kartą braukti kortelės žiūri nesuvokdamos arba kartais padrasko akis, kad nemokytum jų dirbti.

nors mano pastebėjimai remiasi keliomis konkrečių tinklų parduotuvėmis, tačiau pasikartoję bent po kelis kartus trumpame laiko periode. būčiau visom keturiom už, jei tinklinėms žmonių tūpinimo mašinoms būtų uždėti apribojimai. gal pagaliau rastųsi bendruomeninių parduotuvėlių, kur dirbtų žmonės. kitaip geriau jau “bitutės“.

šią savaitę pasirodė pranešimai, jog airiškoje kiaulienoje, eksportuotoje į europą, rastas kelis šimtus kartų normą viršijantis dioksino kiekis.

žiniasklaida teigia 2 dalykus:

1. kad lietuvos ši kiauliena nepasieks.

2. kad dioksinas nėra toks jau pavojingas.

abu teiginiai iš karto smirda bullshitu, nes:

1. lietuvos turguose jau seniai tarpsta gerokai pigesnė lenkiška mėsa. neseniai buvo skelbta, kad kai kurie lietuviškos rinkos veikėjai lenkiškos kilmės kiaušinius pardavinėjo kaip lietuviškus. kodėl gi negalėtų pardavinėti mėsos? gali, dar ir kaip gali - lietuvos mėsos perdirbėjai gamybai įsiveža net 56% užsienietiškos skerdienos.

taigi išvada papasta - jei airiška kiauliena yra lenkijoje, ji yra ir lietuvoje. kitas klausimas - kiek laiko užteršta mėsa eksportuota ir pardavinėta, kol buvo nustatyta problema ir prekės išimtos iš prekybos?

2. žmonių draugė wiki, priešingai žiniasklaidai, skelbia, kad dioksinas yra labai nuodingas ir kaupiasi organize. beje, gal kas atsimena, kuo, kaip išsiaiškino austrų gydytojai, buvo apnuodytas juščenka?

ogi dioksinais. žinoma, kiekiai buvo milžiniški, tačiau nereiškia, kad taip nuo kelių šimtų kartų viršytos dozės nenutiks nėščios moters kūdikiui.

ir dioksinai tik dalis reikalo. jau ne kartą rašiau, kad maistelyje yra ir kitų gerovių. apskritai maisto, kosmetikos ir kitoje su žmogumi tiesioginį sąlytį turinčioje pramonėje naudojama per 100 000 sintetinių medžiagų.

tų, kurių poveikis tyrinėtas, galima suskaičiuoti ant rankų (na, pridėkim ir kojas) pirštų. nekalbant apie tokį tamsų mišką, kaip sinerginis poveikis.

taigi, mieli ponai, kol neįrodyta, kad žalinga - tipo nežalinga. o kieno pusėj interesas ir pinigai?
kiekvienas atsako sau pats.

naršydama apie “nike” užtikau jų bendrą projektą su “red bull” - tokie spalvoti sporbačiai šiandien on the top

taigi nepaliksiu be dėmesio ir šio brando, juolab, jog jis šiemet ir lietuvius pradžiugino muilinių lenktynėmis.

tačiau redbull reklamą apie tai, jog jis suteikia sparnus, pagaidino Lietuvos reklamos biuras. dar anksčiau jie jau buvo užsirovę dėl nepagarbos religiniams dalykams - ir dar visa tai norėjo rodyti hyperreligingoje lenkijoje.

ekstremalai vis dėlto:) visas internetas pilnas foto su “red bull” parašiutais, burlentėm, straigtasparniais, lėktuvais, bmx ir kt. reikalais, kuriuos jie remia. ir dar visa tai su muzika.

tačiau yra ir priešingų įrodymų - bent jau tokių, kad mišinyje su vodka jis sparnų neišaugina:) pavyzdys: rusų lengvaatlečio istorija, jog jis, sugebantis peršokti 237 m. aukštį, vienose varžybose po vodka+redbull mixo nesugebėjo įveikti nė 180 сm.

“redbull” skarbonkės ne mažesnis totemas nei colos, ypač jei pašoktų pagal specialiai sukurtą muzikinį  kūrinį.

pabaigai netgi firminė dovanėlė:

jei viso to tiek būtų Lietuvoje gal ir įtikėtum, jog “red bull” veža labiau nei dvigubai pigiau kainuojantis dynami:t ar battery.

kuo toliau tuo labiau darosi reikalingas laikrodis-žadintuvas, įsigudrinantis skambėti, kai yra tinkama keltis fazė.

vienas iš tokių reikalų sleeptracker, dar 2005 m. patekęs tarp “time” skelbtų invetions of the year.

priklausomai nuo modelio. jis kainuoja 149-179 usd.

bet vat dizainas kažkoks atsilikęs - nusisamdytų kokį denis guidone.

оra unica

ora ameba

squoralattea

šiek tiek geriau tiems kurie mėgsta pasivarginti bandydami nudaužti toliau stovinti freestanding alarm clock.

aXbo reikaliukas, kažkas panašiau į iDizainą, bet kainuoja 199 eur. ir gal su tokia apyranke maloniau miegot, nei su visu rankiniu laikrodžiu?

o gal iš tiesų kam ta technotronika - back to the roots išradimas - žadintuvas-bacono skrudintuvas.

natūralaus medžio korpusas, bekonas be е621 ir dar atitinka latest schweinomanijos tendencijas.

mane vakar aplankė informacija, kad latviškų sulčių gamintojas “gutta” nusprendė į savo produkcijos rinkodarą įdiegti mados dėsnius.

pasirodo, dabar kiekvieną rudens/žiemos ir pavasario/vasaros sezoną galėsiu aprašinėti ne tik baisiausius batus, bet ir vertinti sulčių, oi, atsiprašau - nektarų, skonį (nors nektarai manęs neįkvepia, nes juose pagal reikalavimus gali būti tik 25% sulčių).

ta naujoji “gutta” linija pavadinta “four seasons” ir jos esmė - gaminti sezoninius produktus, t.y. gėrimus iš to meto derliaus ir dargi panaudojant netipinius vietinių vaisių skonius.

pirmieji debiutavo du nektarai - 1. obuolių ir erškėtuogių, 2. apelsinų, morkų ir svarainių. kaip žinia, ir erškėtuogės, ir svarainiai yra vitamino c užtaisai.

aišku, klausimas, kiek tokių vitaminų tose sultyse pasilieka. gutta, kaip ir daugelis kitų, gamina iš koncentratų.

ir deja, net lietuviškos tinklapio versijos neturi - hmm, tuomet per didelė jiems garbė, kad apie juos čia rašau:)

juolab, kad paragauti niekas neatsiuntė, o mano local parduotuvėje jų nėra.

atsidarau šiandieną delfius ir pamatau dvi iš eilės šlykščiai užbrandintas rubrikas. viena iš jų - virtuvės paslaptys.

maxima, pasirodo, paleido naują private label - favorit. man iš karto sukyla pačios blogiausios asociacijos - nei angliškas, nei lietuviškas naujadaras primena prasisiekusių kolūkio bobų pezalus, kurios, “po blatum” gavusios kokių importinių šmutkių, apsiseilėję inkšdavo “oi kaip elegant, kaip elegant…”.

tpfu. nu bet ko norėt - maximos targetas - obuoliai, nuo kolūkių netoli nuriedėję. sąmoningi piliečiai ten jau turėtų nebesipirkt iš principo.

bet kontsatuokim, kad maxima jau turi tris esminius private labelus - optima linija piguvai, ekologica ir šitą favorit - kam jis ir apie ką?

cituoju tiesiai iš maximos: tai nauja produktų linija, apimanti pačius būtiniausius gaminius…Laukiate brangių svečių, ketinate pradžiuginti save ir šeimyną? Kad ir
kokia būtų proga, FAVORIT gaminiai ras savo vietą ant Jūsų stalo…Būkite tikri – Jūs pasirinkote sveiką, šviežią ir kokybišką gaminį, už kurį mokėsite tikrai gerą kainą. Kiekvieno gaminio kokybė kruopščiai tikrinama pradedant žaliavos
paruošimu,  gamybos procesu ir baigiant pakavimu bei pristatymu į
MAXIMOS prekybos centrus visoje Lietuvoje.

nu blemba, maxima žino kas mums geriausia - ir pigu, ir kokybiška, ir kasdienai, ir svečiams. neprimena - ir į darbą, ir į sodą tu suspėsi tik su škoda?

palyginimui reiktų priminti, ką daro kiti. apie rimi privačius prekinius ženklus lyg ir negirdėjau. tačiau iki lygiai taip pat turi 3 ženklus, tik mano galva varo bent porą žingsnių prieky maximos.

spėju, kad maxima norėjo pamėgžioti jau bent keletą metų rinkoje esančius iki gurmanus, tačiau neatsisakydami savo amžinai deklaruojamo kainos pranašumo. Vis dėlto, mano galva, gurmanai suorientuoti aiškiau: šiuo ženklu žymimi gaminiai iš kitų išsiskiria unikaliomis
receptūromis, specialiomis gamybos technologijomis ir itin aukšta
kokybe. Gaminiai kruopščiai atrenkami, degustuojami ir tikrinami maisto
žinovų.

iki sveikas pasirinkimas, tiesa, sveikas nebūtinai ekologijos prasme, atsirado anksčiau nei maximos ekologica. ir tai turbūt platesnė produktų grupė, nes apima ir low fat, ir daugiau skaidulų turinčius ir pan. produktus.

vienintelis, kur iki pasuko po maximos - tai subalansuotos kainos produktų kategorija - pilnas krepšelis. ir jokių aglintų ir nedaanglintų pavadinimų.

bet kokiu atveju, mano sveiko proto pasirinkimas - nepulti ant jokių prekinių ženklų, o daugiau skaityti etiketes.

Kaip demonstruoja lrt “žaliasis patrulis”, ištyręs agurkus ir bulves, parduodamus įvairiose vietose - nuo turgaus, prekybcentrių, iki ekologiškų taškų, ne pro šalį atlikti ir laboratorinius testus, kuo mus pardavėjai tručija, viršydami leistinas chemijų normas.

Kažkada rašiau apie polinkį į numerologiją ir tame poste minėjau šokoladą su sužymėtomis kalorijomis.

dabar gi atsirado extention'as - kalorijomis sužymėti laiptai.

primena energijos (=kalorijų) tvermės dėsnį - niekas iš niekur neatsiranda ir nedingsta.

na, pakėlė maxima iki mestą žalią pirštinę - paleido brandą ekologica ir ekologišką maišelį. priminsiu, jog iki maišelį paleido metų pradžioje ir taip pat turi panašų brandą sveikas pasirinkimas.

kas ta ekologica iki galo neaišku - gal ekonominė logika?:)

maxima nesivargino aikškint (užteks burtažodžio eko) - užpirko daug klipo (kuris savo stilistika priminė senas achemos reklamas) transliacijų televizijoje ir nė žodžio neįdėjo į savo www. dar atsiuntė baziliko sėklų su tv antena - irgi nusimėgdžiojo nuo stumbro degtinės reklamos.

kaip tai bus vyniojama toliau - pamatysim. maxima nepagailės litų, norėdama apstumti iki.

geriau palyginkim maišelius.

maxima:    šūkis “išvien su gamta”, kainuoja 1,5 Lt,  dėvejimo trukmė nenurodoma, nekeičiamas, suyra iki 1m.
iki:            šūkis “aš myliu gamtą”, kainuoja 5 Lt, dėvėjimo trukmė iki 2 m., keičiamas nemokamai, suirimo terminas nenurodomas.

klausimas 1: kuris maišelis labiau apsimoka pirkėjui? Manau, atsakymas aiškus - 5 litų investicija atsipirks geriau.

klausimas 2: kuris maišelis mažiau kenkia gamtai - tas, kurio panaudojama daugiau ir kuris greičiau suyra, ar tas, kuris yra lėčiau, bet jo panaudojama mažiau? čia geriausiai galėtų atsakyti tie, kurie rinko šiukšles su “darom2008″ аr “kviečiame gyventi gražiau”.

kažkur nuskaičiau, kad gegužės 6 - diena be dietų. rusų dizaino guru artemij lebedev kaip tik paleido į savo lavkę magnetuką ant šaldytuvo “vychod jest”.

žiauriai geras reikalas - kai nebėra kitos išeities, visada yra gera išeitis - prisiėst:)

šią dieną turėtų pasireikšt fast food blogas.

bombay saphire vs. chivas regal.

abu sound egzotiškai ir primena mėlynaskūres induistų dievybes.

tik chivas broliukai šį reikalą varo jau kokius 200 metų ir sugebėjo jį padaryti populiariausiu premium klasės viskiu pasaulyje, o bombėjų bacardi paleido prieš 20 metų.

murakamio gerbėjai neabejotinai prisimins vietą iš “negailesinga stebuklų šalis, pasaulio galas“, kurioje herojų įsilaužėliai kankino į kriauklę daužydami viskius iš jo kolekcijos, ir jam labiausiai buvo gaila chivas regal:).

bombay saphire paminėjimo literatūroj nesu aptikus, tačiau milane visai neseniai buvo paskelbtas bombay saphire prize 2008, rimčiausias apdovanojimas dizaineriams, architektams ir menininkams, dirbantiems su stiklu.

Gavosi netgi du laimėtojai: britė Annie
Cattrel su savo plaučius atkartojančiu meno objektu “capacity”, kuris simboliškai apjungia siklo pūtimo ir plaučių idėjas, bei japonas Yuichi Higashionna su savo šviestuvu “chandelier”, kuris traukia per dantį japonų aistrą fanshii - viskam, kas maža, apvalu ir miela. savo lempą jis vadina fluorescenciniu monstru:)

bombay sapphire rengia ne tik taurių dizaino konkursus, bet ir žarsto kokteilių receptus, nors paprastai tingisi su jais žaisti - užtenka ledo, schweppso
ir laimo.

šiaip tokius kaip aš alkoholio marketingistai suvoliotų paprastai - perki gėrimą ir jam tinkančią knygą gauni nemokamai ar už simbolinę kainą. minėtoji murakamio knyga prie chivas regal - pats tas.