nofrillz

rudenį būtinai reikia turėti ką nors figų kvapo, kuris reminds me of portugal.

“cottage” dušo želė niekur neberandu, lygiai taip pat kaip pasirodė ir dingo “nesti dante” muilas iš “sarmos”, kuris man yra the best iš the best.

reikia bent paieškot “guerlain” “aqua allegoria” kvepalų”fig&iris”. tik klausimas ar šitam užkampy rasiu ir ar patiks. jei ne, rudenį kažkas žada būti “l’occitane”

ir jei jau kramtyti rudeniškame balkone džiovintas figas, tai ant “poltrona frau” pufo “esedra”.

Rodyk draugams

odinių daiktų gamintojai ėmėsi nerti tinklus, kurie turėtų gerokai erzinti romantikes ekologes ir versti iš kojų amazones - šios natūralios medžiagos fetišistes.

aš verčiau šių daiktų atsisakyčiau, kad kažkam nebūtų diriama oda, tačiau dizainas vertas fotosesijų.

įsivaizduokite ką nors ant šio “poltrona frau” fotelio “tricot” (2008)

jo savininkės “arsenalą” puikiai papildytų šių metų “artenica” rankinė.

joje net žalios mėsos gabalas atrodytų savo vietoje:)

Rodyk draugams

lyg užuosdama trendą, dar žiemą ranka nutįso iki rožių kvapo rankų kremo - atrodė toks nemadingas oldskoolas, o dabar gi - madingasis vintage.

pagaliau išaušo diena baltos odos ir natūralių plaukų gerbėjoms, prabundančioms mergaitiškuose pataluose, lovose su aukšta metaline ar tekstiline atkalte.

būtinasis jų atributas - rožių vanduo ir lūpų bizgesys (rasime ir l’occitane, ir body shope, ir pas įvairius dizainerius). tik buteliukai galėtų su senovišku purverizatoriumi.

ir penktą valandą būtiniausiai earl grey english tea su pienu iš porcelianinio puodelio + garsieji imbieriniai ir anyžiniai “skonio ir kvapo” sausainiai.

ir geriausia, jog tai būtų sode, kuriame auginamos tikros - besiskleidžiančios ir kvepiančios rožės, blogiausiu atveju balkone ( beje, žiemą sodinukų buvo pirkti net “maximoje” - taigi savają jau buvo galima užsiauginti).

dar būtų gerai kalbėti angliškai su britišku akcentu, valdyti prancūzų ir šalia rusų ambasados tvenkinių originalo kalba skaityti “воина и мир” (ne tik nešiotis a&v rankinę analogišku pavadinimu:)

šiuolaikiniai vyriškiai tokioms damoms, vargu, ar rimtai paasistuos, nebent pasiūlys pajodinėti tikru žirgu ir per kurjerį atsiųs ką nors iš “agent provocateur”:)

Rodyk draugams

Neblogai sukaltas treileris, lesbo hint ir paryžiuje uždraustasis plakatas su rūkančia audrey tatou aka coco chanel žadėjo intriguojantį ir stilingą filmą.

ech tie high expecations - jų žlugimo a.tatou (kad ir kaip ji kam patiktų) neišgelbės. visa treilerio koncentracija filme išskysta - trūksta tiek kūrybinės, tiek kūniškos aistros, kuri įvaizdiniuose kūriniuose pripaišoma chanel.

panelės gyvenime buvo ir kur kas įdomesnių aspektų, nei užkabinta šiame naujausiame filme - pavyzdžiui, romanas su nacių šnipu, kaltinimas karo nusikaltimais ir  pan.

dvejetas taip išpromotintam filmui, kuris, suvartojus, palieka itin prėską - fui - skonį.

nemaža žala filmui - lygiai 0 seksualių vyrų, ko nepasakysi apie televizinę 2008 m. sukurtą chanel istorijos versiją.

joje jauną chanel visai sėkmingai vaidina slovakė barbora bobulova (minusas tik kad momentais primena palmirą galkontaitę:), užtat senoji - shirley maclaine  - super.

ir bravo dviems esminiams vyriškiams - sagamore stevenin (ettiene balsan) ir olivier sitruk (boy capelo - na ir kas, kad netinkamas anglo tipažui:)

taip, televizinė versija pažodinė ir stipriai romantizuota, tačiau jei nutylim negražius faktus, tai bent pasimėgaukim strong feelings - aistra ir kūryboje, ir santykiuose. niam.

Rodyk draugams

prieš metus nurentgenavau savo pirkinių krepšį ir praktiškai viešai pasižadėjau pasitaisyti. ką gi - metai jau apsisuko ir tenka revizuoti pažadus ir pasiremti naujausia privačia statistika.

1. būdos kaštų nesumažinau, jie netgi padidėjo 14%, tačiau paguoda ta, kad nebeprisidedu prie dalkios pelnų augimo. apskritai būdos dalis mano krepšelyje padidėjo nuo 34 % iki 46%, kas šiaip nėra gera žinia visų kitų prekių pardavėjams ir paslaugų teikėjams.

2. stabilią 7% dalį mano krepšelyje užimantiems svaigalams per pastaruosius metus išleidau 14% mažiau. dėkui iki premia kortelei.

3. ėdalui sutaupyti nesitikėjau ir, nors daugiau galvojau ką perku, išleidau 8% proc. daugiau, o pietums net 27% daugiau. blogai ir tai, kad maisto dalis išlaidų krepšyje išaugo nuo 11% iki 14%, o pietų nuo 6% iki 9%.

4. linksmoji dalis - drapanos, kurių išlaidų dalis mano krepšyje smuko nuo 23% iki 9%, faktiškai išlaidas sumažindama 67%. аčiū ir tinkai ir secondhandam, parduodantiem naujas benetton velvetkes už 3lt.

5. įdomus reikalas ir su skaitalais, kurių išlaidos emule, mainyk ir sena dėka sumažėjo net 80%, nors skaičiau ne mažiau, o gal ir daugiau.

6. tiesa, dėl eksperimentų su “žaliais” produktais kosmetikai išlaidos padidėjo, tačiau gymams ir kitoms procedūrėlėms - sumažėjo gerokai.

taigi vienintelis dalykas, kurį reiktų pareguliuoti - pietūs, juolab kad pasitenkinimas iš gaunamos kokybės gana abejotinas. kai kurios įstaigos dar nesusiprotėjo, kad kainą reiktų pamažinti kokių 20-30% porcijų sąskaita.

Rodyk draugams

iš tiesų marketingas buvo įtikinęs mane, jog vartoju brandus  - atminkime bandymus nupasakoti savo dienotvarkę vartojamų produktų logotipais. ir kad mano vartojimas yra tų brandų marketingistų ar reklamistų nuopelnas.

bet ėmiau ir susimąsčiau, ką iš savo vartojamų produktų pasirinkau dėl brando. ėhėėėė, pasakysit - visi neigia, kad yra veikiami reklamos/pijaro/nlp/whateva.

bet aš imu ir paanalizuoju savo apsipirkimus:

1. еinu į tą parduotuvę, kuri yra arčiausiai namų - nepriklausomai nuo asortimento, kainų ar aptarnavimo. juolab, kad šia prasme idealios parduotuvės nėra.

2. maistas: duoną perku tą kuri minkštesnė, pieną, tą, kurio galiojimo laikas ilgesnis, daržoves ir mėsą tas, kurios atrodo gražiau, varškę pigiausią, pieno ir rūkytos mėsos gaminius - pagal sudėtį.  Jų kainų nežinau - lojalumą nulemia tik apčiuopiama kokybė, skonis, sudėtis. gėrimai? paragauji ir išsirenki tai, kas skanu - kaina dzin (su išmintim - dėl to neperku “red bull”).

3. drabužius apžiūriu įvairiose parduotuvėse - nulispenki, kokia etiketė, svarbu dizainas, audinio sudėtis ir jų santykis su kaina. batai - taip pat.

4. renkantis kosmetiką mane domina išskirtinai sudėtis ir patirtis panaudojus. bandžiau ir toliau bandau - reklamos visiškai ne prie ko, nes apie kai kuriuos gaminius išvis nieko nesu girdėjusi ir tai man absoliučiai netrukdo jais pasitikėti.

5. kompai, grotuvai, automobiliai - man krinta  į akį dizainas, tada bandau palyginti techninius parametrus ir kainas. simple as that.

ir kiekvienoje iš šių grupių produktų gamintojai keičiasi, kai jų produktai suprastėja, elementariai atsibosta arba jų tiesiog nėra prekyboje.

klausimas: gal visgi pasirinkimas slypi tame, koks produktas yra, o ne tame, kas apie jį sakoma?

jau geriau kompanijos investuotų į tai, kad pagamintų geriausią iš gerų, skaniausią iš skanių, švariausią iš švarių ar gražiausią iš gražių, o ne kištų pinigus į šūdo išsukimą, t.y. brandinimą? nes tų išsuktų šūdų, kurie vienas nuo kito nesiskiria, šiandienos parduotuvėse - daugiau negu reikia. o gerą daiktą, nesijaudinkit, pažinsim, tik pasirūpinkit, kad jis atsirastų ten kur reikia. čia lietuva - čia nėr iš ko rinktis, taigi naujiena, vargu, ar praslys pro akis.

taip, dizainas works - kas suoktų, koks mac’as geras, jei jo dizainas nebūtų saldainis? ir kai apžiūrinėji lentynas, pakuotės transliuojamos žinutės neišjungsi. taip pat neišjungsi to, kas parašyta etiketėje. marketingistams laikas atsibusti: duokit produktą iš didžiosios P, kainą ir pristatymą, o brando promo susikiškit į subinikes.

Rodyk draugams

bandau suvokti, ką šiemet pasakė “mados infekcija”. taip, paulauskas buvo smagus kaip visuomet, šarkauskas suintrigavo vien dėl to, kad persikūnijo į venecijietišką pedrylą, o čepkauskas, na, kažkoks keistas - lyg ir įdomus, lyg ir nevisai.

apie merginas nelabai ką pasakysi. apie naujokus išvis.

todėl vis dar skaniai prisimenu praėjusių metų infekciją, kurioje ševiakovaitė su rimkute išpranašavo streikus, straukaitė - spalvoto žmogaus pasirodymą, be to ir kitkas žiūrėjosi smagiau.

tik kur dingo naujokės - olga prytkova & ina polotniak? nemačiau, neskaičiau, negirdėjau - o mados infekcija turėjo būti joms tarsi tramplinas?

tačiau krizės išvakarėse jų suknios buvo super. vien dėl to, kad priekis kuklus, santūrus (juozukas savo jubiliejui padarė net 40 vienodų “krizinių” suknelių), o naujokės jį apšoko - suknelių nugaras padarė tokias, į kurias atsisukę vyrai tikrai turėtų švilptelėt.

tai viena iš gražiausių kaunecko atviručių, primenančių, kad, siautėjant krizei, ypač malonu restorane paleisti vėjais bent vieną batų porą. tą vaizdą, pasirodo, skins.lt galima ant laptopo užsidėt.

įdomiausia, jog kostiuminės medžiagos drapiruotės, būdingos šiai kolekcijai, šiemet atsiras ir tarptautinėj baldų parodoje milane, bent jau pas tikrai įdomų gamintoją moroso (autoriai švedų studija “front“)

ir kaip nerealiai prie viso to dera mano anam poste paminėti kvepalai “etat libdre d’orange” “jasmine&cigarette”.

Rodyk draugams

ar reikia stebėtis, kad daugelis podiumų korifėjų toliau apsimeta, kad galima po senovei taškytis pinigais - už nieko bendro su tikrąja verte neturinčias sumas tikrai lengviau parduoti auksais žibančius batus, rankines ir deivių tunikas, kurioms reikia galybės brangaus audinio.

tuo tarpu pasitaiko ir taikliai interpetuojančių krizę - pvz. tom binns su savo auskarais, kuriuose brangakmeniai - tik žodžiai ant metalinių plokštelių.

šiandien, kai amerikiečiams tampa gėda puikuotis prabangiais automobiliais, nes aplinkui tūkstančiais daugėja bedarbių, buvusieji fashionistas turėtų transformuotis į recessionistas.

Madingos recessionistos įkvėpimo pasisems didžiosios depresijos laikų filmukuose ir nuotraukose, o mano apibendrinimai tokie:

1. šalin vulgarius blizgančius automobilius ir highendinius dviračius.
stilinga recessionista į darbą važinėja dėvėtu miesto dviračiu (gali būti ir gucci:). jei reikia kažką daugiau vežti ar toliau keliauti, idealu - zaporožietis, didesniems snobams - senoviškas fiat500, mini ar kita miniatiūra.

2. kuo daugiau suknelių.
ypač tinka juodos, pilkos, smėlio, tamsiai mėlynos spalvos. pablukimas- privalumas. taip pat gerai atrodys šiltam metų laikui per storo ar šaltam per plono audinio  bei smulkiai gėlėta. ilgis - iki pusės blauzdų. kažko panašaus geriausia ieškoti ne lindexe ar zaroj, o - secondhanduose.

3. prie sunkelių nešiojamos  storos kojinės ir vyriško tipo batai.
spalvos: juoda, ruda, pilka, žalia, mėlyna, bordinė. prie lakinių paulsmith'ų turėtų atrodyti super. uggsai tam ir sugalvojo “cardy” = batai+megztos kojinės viename.

4. beretės ir tautiniais raštais margintos skaros.

5. vintage lagaminai ir priešpiečių dėžutės.
lagamine verta nešiotis seno leidimo knygų, ypač klasikinių rusų k. - tai kur kas stilingiau nei amerikietiški marketingo vadovėliai, taip pat seną juostinį fotoaparatą ir močiutės vestuvių nuotrauką. ir mesti tą valgymą kavinėse - kur kas stilingiau namų gamybos sumuštiniai ir butelis “borjomi”.

6. ne mainstreaminiai kvepalai senoviškuose buteliukuose.
pvz. anick goutal arba etat libre d'orange “jasmine&cigarette”, bet tuomet turit turėti kandiklį ir kalbėti prancūziškai.

Rodyk draugams

praėjo metai ir jau galime palyginti, kokiomis “grožybėmis” iš kailio besineriantys dizaineriai šiemet žvejoja mados aukas, kurių piniginės ir seifai po finansų griūties dar ne visai ištuštėjo.

pristatau, kaip visuomet, nuo “kukliausių”.

10. Alexander McQueen
batai anglies, natos ir kitų naudingųjų iškasenų magnatų žmonoms/meilužėms/e.t.c.

9. yves saint laurent
simboliniai batai toms, kurios gyvena auksiniame narvelyje. galėtų priderinti dar ir nekaltybės diržą, kuris these days labai aktualus.

8. balenciaga
čia toms, kurios mėgsta baltus batus, bet dėl kažkokių priežasčių negali jų rodyti - kaip baltas rojalis su užvalkalu.

7. bruno frisoni
batai, planuojančioms po mirties  - kuri ištikti gali bet kada, ypač šniaukščiant baltus miltelius klubo tualete - atgulti tiesiai į auksinį sarkofagą

6. anna sui
brangios veislinės kumelės padabai

5. dolce ir gabbana
berniukai niekaip negali nuslėpti savo potraukio kuolams (i.e. falams) - apie tai byloja atskirtas kulnas

4. christian dior
karvė, įkinkyta auksu, lipa ant galvos nėščiai moteriškei - labai išraiškinga

3. prada
kai pameti lūžusį kulną, sprendimą ras jaunųjų technikų stoties ar puslaidininkių instituto inžinieriai - svarbu tik kad žaibas netrenktų.

2. viktor&rolf
negimusi povu, visada gali juo pavirst.

1. john gallianno
kosmodromas ir nieko daugiau. įdomu, kokiu kuru raketa varoma ir ar veikia katapulta.

Rodyk draugams

žiema baigiasi, bet pats laikas galvoti apie žieminius batus, nes dargi galima pešti su nuolaida. man vis stovi galvoj ta mėtinė spalva, tik vietoj crocsų - ugg'sai.

bet brangūs bjaurybės ir dargi iš nudirtos gyvuliuko odos. ir šlykščiai nuvalkioti visokių jeniferanistonių ir pan.

pinigingi, bet sąmoningi piliečiai bent jau turėtų rinktis card'žius, kurie atrodo super su kokiu valkatišku švarkeliu ir katiliuku.

bet jei jau reikia atrodyt stiliovai, tai geriau už veltinius batus nieko nėra. ypač tiems, kas, kaip ir evaldas, prisimena sovietmetį, kuris, ką besakytumėt, turėjo savo žavesio.

rusiški valenki, kaip ir matrioškos, nacionalnaja dostoprimechatelnost. kas puikiausia - galima rasti ne vieną ir ne du fabrikus, kurie specializuojasi valenkų gamyboje ir daro tai fantastiškai. ir patys brangiausi turbūt kainuos kokį 100 Lt.

rusai dargi ir pasiprikolina: valenki ot “hugo boss” ir “adidas”.

visiškai nerealūs naminukai.

net lietuviai “made in moon” sugalvojo savo versiją, aptėkštą su guma - įdomu, kaip ji nešiojasi.

bet tikrai nieko nebus geriau už 30 lt kainavusius veltinius, kuriuos pats padizaininsi. tik svarbu nepamiršt kaliošų.

Rodyk draugams