nofrillz

šiais gūdžiais infliacijos laikais, laukiniuose europos rytuose pirkinių krepšelyje tikrai vertėtų nešiotis ginklą. kai galutinai sunervins tie, kurie lobo iš mūsų prisitaikėliškumo pastaruosius penkerius metus.

nenustebčiau, jei lietuviški pirkėjai netrukus pradėtų psichopatines akcijas, kurios tokios populiarios visų vartojimo trendų gimtinėje amerikoje.

bet šįkart ne apie tai. šįkart per kelerius metus prikimštą pirkėjos krepšelį atiduosim retgeno laboratorijai. tada diagnozuosime ligas ir kreipsimės į gydytoją - na tokį, kuris gydo visokias fucking shopping manijas.

taigis:

1. būda ir jos išlaikymas tūlo lietuvio krepšelyje sudaro apie 12%. na, jei dar pridėsime jo apyvoką, susidarys dar 6,5%. velnias, mano stebimuoju periodu man jis atsiėjo 27% visų išlaidų. nors baldų ir ypatingų apyvokos reikmenų nepirkau, kreditų nemokėjau. pasakykit man, kaip statistinis kredituotas lietuvis su visokius kinietiškus šūdniekius (kuriais užversti prekybos centrai) mėgstančia antrąja puse sutelpa į mažiau nei 20%?

2. ėdalas yra tas daiktas, kuriam tst (taip toliau vadinsiu tūlą statistinį lietuvį) skiria daugiausiai, t.y. beveik 26% išlaidų. apie išmetamo maisto kiekius dar tik pradedama kalbėti. tuo tarpu mano maistas, į kurį įeina ir kasdieniai pietūs mieste, per vertinamą laikotarpį sudarė 14%. labai nedžiugina faktas, jog 2007 04 ir 2008 04 maisto dalis  tst išlaidų krepšelyje keitėsi 0,2 % punktų, o mano namams perkamo maisto 3%, nuo 8% iki 11%. tuo tarpu išlaidos pietums reikšmingai (net 33%) išaugo 2007, о šiemet lyginant su pernai nukrito 14%.

3. svaigalai, kuris tst išlaidų lentelėj užima kokią 6 vietą ir sudaro daugiau nei 6%, mano krepšy sudarė 4%, nors perku vidutinės aukštesnės klasės produktus.  galvojau, kad kiekybės liūnas manęs nėra įtraukęs taip stipriai, kaip likusiųjų, kurie geria pigiau. tačiau pasirodė, jog pastaraisiais metais išlaidos šiam reikalui išaugo net 100%.

4. ratai, svarbiausias tst atributas, kuris jam atsieina 11%. man, turbūt jau aišku dėl ko, man atseina tik 3%, nes nėra nei lizingų, nei naftos produktų, nei parkavimo mokesčių, nei servisų, nei baudų, nei kyšių.

5. drapanos, pripažinsiu, mano silpniausia vieta, kuri tst atsiena tik vos daugiau nei 8% pajamų, o man net 22%. labai ir labai blogai, tačiau aš JAU pasitaisiau ir aprangos akcijos iš karto dėjo dugnan:)

6. kiti dalykėliai, kaip pramogos, skaitalai, kosmetika, procedūros bei dovanos neperžengia kritinės 5% ribos, tuo tarpu tst kultūrai ir poilsiui skiria daugiau nei 7,5%. štai kokie kultūringi ir nežino, jog internete visa tai nemokama.

taigis reziumuojam:

1. būdos kaštų sumažinti nepavyks, vandens sunaudojimo taip pat. belieka migruoti ten, kur nesiekia valstybės prapi*stų šilumos tinklų baubas.
2. svaigalams vyno segmente teks įvesti kvotas iki 48 butelių per metus (perkami dovanoms neskaičiuojami). kadangi išgersiu tik pusę, tai net neviršysiu vyno gėrėjų kur nors viduržemio jūros regione ar pietų amerikoje metinės normos.
3. ėdalas lietuvoje (ir ne tik) brangsta nepagrįstai - tą žino visi. kadangi likučių praktiškai neišmetu, taip sutaupyti nepavyks. ir lietuviškiems vartotojams ką nors boikotuoti žarnų (angl. guts) neužteks. teks sekmadieniais minti turgelin.
4. drapanas lietuvoje, tame tarpe ir sostinės brangininkų secondhanduose, pirkti iš viso draudžiama. laikas, kaip ir hanzai, organizuoti autobusines ekskursijas po drapanų tūrgelius ignalinoje, garžduose ir pan. kitas variantas - krachto idėja - primygtinai dėvėti nudrengtus brandinius drabužius - labiausiai tinka visokie danone, ariel, knorr ir kiti superbrands. gal kas turite ir galite paaukoti?

taigi cosuminimo era eina į pabaigą. šio blogo misija taip pat patirs pokyčių.