nofrillz

moooi dizaino kūrinių fotosesijos man primena knygas apie žmogiškas aistras. ne kūniškas - savo darbui.

a.amirrezvani “gėlių kraujas”

j.irving “kol tave rasiu”

primenančių suskindo “kvepalus” ar gurmaniškus  murdock “jūra, jūra” įpročius kol kas neatsirado.

ir po šių knygų nebesinori jokio mainstreaminio šlamšto.

galvoje atsiranda tags: iranietiškas šilko kilimas, raižyto krištolo stiklinės, raki, m(e)hendi raštai ant rankų ir kojų.

neveltui sakau, kad geriausia reklama tokiems, kaip aš - knygose.

ir visus šitus tagsus materialiam pavidale man (ir kitiems) lengvai prakištų tie, kas mato, kokias knygas siunčiuosi iš amazon (apie visus judesius trackinantį googlą net nešnekėsiu).

čia tik keletas, konkrečius norus skatinančių pavyzdžių, kur tinkamame kontekste minimi konkretūs brandai:

netgi pats sethas godinas su savo knygos viršeliu kelia aiškias asociacijas.

ir jau dabar noriu šokolado. kaip gerai, kad mano pardėje - milkos nė kvapo. štai vieno p iš marketingo komplekso mano elgesio programavimo schemoje ir pritrūko:)

šian kažkaip lietuviškoj spaudoj už akių užkliuvo nuotrauka ir istorija apie penkiolikmetę disney-backgoundo žvaigždutę ir baisiai talentingos fotografės annie leibovitz darbą.

tragedija įvyko davatkiškoj amerikoj ir fotografė buvo ne tos orientacijos (hmm, negi leibovitz pavardė viską ir nulemia?:)

žodžiu, ne ant tos pataikė, nes tokios penkiolikmetės amerikoj gali bent dar 6 metus meluoti apie savo nekaltybę, bet niekaip negali TAIP arodyti vanity fair. nes po to reikia atsiprašyti visų fanų ir atsiduoti tėvams bei tikėjimui.

na mikimauzinė mergaitė - ne scarlett johansson, demi moore, ir net ne alina orlova, kuri, tikiu, blogiau pasijautė išdarkyta “moters”.

su jomis taip elgtis negalima, nes galiausiai užsinarkašins ir nusiskus galvą plikai. ot tada bus rūpesčio podiuseriams.

ir, deja, pelenės-princesės rolė jau panaudota, taigi atsargiai mergaitės, nepakliūkit patvirkusioms fotomeninikėms į rankas, kad nereiktų rengt atsipašymo spaudos konferencijų:)

na, nereikėjo ilgai laukti, kol per tv išreklamuotą naują stano grafomanijos šedevrą tomas staniulis (pats rašytojas) išdėjo į šuns dienas. man užtekto ir pirmą jo rašliavą akim permest, kas išsivystytų alerginė reakcija.

o į ss pristatymą susirinkę žvaigždūnai akių neslėpė, kameros nesibaidė, saldainius su stano snukučiu šlamštė, knygą skaityti žadėjo ir gyrė. pasirodo dargi yra ir citatų iš virtuvinių pokalbių. keista, kad rašė knygą, o ne kokį starblogą “klube”.

pagal autorių ir palaikymo komanda - su stipriu infantilizmo kvapelu - ką bepasakysi. jei žmogui reikėjo pinigų, galėjo pasiskelbti kokiam frype, protingi žmonės būtų sumetę už tylą, kad eterio neterštų.

ir šiaip ta verbalinė būtų tryda gal ir nekalta, jei jauniems žmogeliams negadintų protelių. tačiau jie paskaito, atranda ten literatūrą ir parašo analizę, kurią platina per šperos.lt

šiandien suskaičiau christian karchto fazerlandą. pastarasis laikomas vokiečių popliteratūros pradininku, tačiau, sprendžiant iš vertėjo pastabų, mažai šneka apie savo kūrybos intencijas.

tame tarpe ir apie pavadinimo prasmę. nors aš niekaip nesutinku, jog knygos tema - santykis su tėvyne. na, yra tas kontekstas (nacio stigma, o autorius ir pats į tokį baisiai panašus), tačiau reikalas neabejotinai nulemtas globalizacijos, o gal ir astroturizmo (xe xe, mūsų visų tėvynė - žemė) ir greičiau paremtas santykiu su savim ir socialine aplinka, būdingas bet kurios šalies naujiesiems prasisiekėliams, apsimetantiems snobais.

tėvynė, kaip ir geografinis herojaus kelionių žemėlapis, čia viso labo kontekstas.

man šiaip priminė beigbederį (kurį tiesiog perskaičiau pirmesnį) ir rašymo stilium, ir snobišku herojum, beprasmiškai besitoosinančiu po įvairias vietas (krachto atveju vokietijoj, beigbederio - europoje), kuris paprastai beveik neišlipa iš alkoholinio, kartais ir narkotinio, svaigulio.

nenuostabu, kad abu autoriai panašaus amžiaus - beidgbederis 1965, krachtas - 1966, tačiau prancūzas pradėjo rašyti anksčiau (pirma knyga - 1990), о krachtas su fazerlandu debiutavo 1995.

tačiau beigbederio “romantiškasis egoistas”, panašus į “fazerlandą” savo tematika, pasirodė bent dešimtmečiu vėliau - 2005.

bet kokiu atveju jie vienas kitą tik papildo, parodydami reikalo internacionalumą - čia ne apie vokiečius, šveicarus ar prancūzus, į šią kategoriją neabejotinai patenka ir lietuviški auksarankiai bei kiti auks-  jaunimo atstovai.

net neabejoju, kad kai kas iš jų audžia mintį (paauglystės svajonė dirbti mtv jau išsipildė:) savo memuarais pasidalinti ir su platesne mase, trokštančia būti kaip jie.

įdomu, kada prabils lietuviškasis auksaburnis, nes kol kas grafomanišką drasą demonstruoja tik stanislovas stavickis (stano). na, bet naujo bandymo neskaičiau, nedrįsiu kol kas burnot.

Itsy Bitsy Teenie Weenie Yellow Polka Dot Bikini - atsiminiau dainušką, kuri 60-aisiais, pasirodo, buvo topinė, vakar naktį paskaitinėjusi clickclick, rašomą polkadot.

trumpasis blogo apibūdinimas -
le(s)bowitz'kas eksperimentas - tam reikalui teko pagooglinti “lebowitz” (kadangi jau išsilavinimas netraukia:).  fran lebowitz - personalija, verta dėmesio - andy warholas ją pakvietė rašyti skiltį ekscentriškame žurnale apie įžymybes “interview”, ir šiaip ji buvo vadinama šiuolaikine dorothy parker, kuri garsėjo sarkastišku sąmoju apie 20 a. visuomenę.

nežinau, ar fran su dorothy buvo oscar wilde pasekėjos, tačiau bent jau įvaizdinių panašumų yra.

nors lebowitz quotes, mano nuomone, neprilygsta wilde.

wiki jokių užuominų apie seksualinę orientaciją nėra, ar galima daryti išvadas iš išsvaizdos? įdomu, jog praėjusiais metais ji pateko į vanity fair geriausiai besirengiančių žmonių sarašą.

nežinia, ar fran kokiais 1978 dėvėjo yellow polka dot bikini, tačiau šiemet jie neabejotinai grįžta į madą.

na ir ką rankelės mums čia rodo? ogi 4 variantus e-book-readerių, kurie gali aktualūs:
a. žmonėms, mėgstantiems naujausius technoginius išradimus.
b. nemegstantiems lietuviškų knygų vertimų ir nesipykstančius su amazon.com

aš, po vertėjų antipremijų, esu aiškus b.

taigi ką mes čia turime?  1. amazon kindle 2. sony reader 3. iLiad 4. readius.
nežinau, kiek lietuvoj tai reikšminga, tačiau man asmeniškai svarbu, o newsweekas apie tai triubija viršely.

atrodo bestfriend wiki yra palyginęs esamus variantus.