nofrillz

žiema baigiasi, bet pats laikas galvoti apie žieminius batus, nes dargi galima pešti su nuolaida. man vis stovi galvoj ta mėtinė spalva, tik vietoj crocsų - ugg'sai.

bet brangūs bjaurybės ir dargi iš nudirtos gyvuliuko odos. ir šlykščiai nuvalkioti visokių jeniferanistonių ir pan.

pinigingi, bet sąmoningi piliečiai bent jau turėtų rinktis card'žius, kurie atrodo super su kokiu valkatišku švarkeliu ir katiliuku.

bet jei jau reikia atrodyt stiliovai, tai geriau už veltinius batus nieko nėra. ypač tiems, kas, kaip ir evaldas, prisimena sovietmetį, kuris, ką besakytumėt, turėjo savo žavesio.

rusiški valenki, kaip ir matrioškos, nacionalnaja dostoprimechatelnost. kas puikiausia - galima rasti ne vieną ir ne du fabrikus, kurie specializuojasi valenkų gamyboje ir daro tai fantastiškai. ir patys brangiausi turbūt kainuos kokį 100 Lt.

rusai dargi ir pasiprikolina: valenki ot “hugo boss” ir “adidas”.

visiškai nerealūs naminukai.

net lietuviai “made in moon” sugalvojo savo versiją, aptėkštą su guma - įdomu, kaip ji nešiojasi.

bet tikrai nieko nebus geriau už 30 lt kainavusius veltinius, kuriuos pats padizaininsi. tik svarbu nepamiršt kaliošų.

Tęsiu pačios fainiausios šventės tematiką ir greta skaniausių prekybininkų sveikimų, jūsų dėmesiui pateikiu šiltą ir mielą ekskomisarų šaudyklos akciją, skirtą įsimylėjusiems.

šitą “iki” valentininį šedevrą iš jų metinio kalendoriaus specialiai taupiau iki šiandien, tpsknt banaliausios šventės išvakarėms.

ar reikia komentarų?

kam olialia mergaitės, kam ikiki berniukai:)

vis norėjau paantrint nesenam tyrimui, kuris, tiesa ne lietuviškas, bet kalba apie tai, kad kas trečias pirkėjas yra nelojalus ir, turint galvoje jo didesnę perkamąją galią, jį sunervinti galima ne daugiau nei tris kartus (po trečiojo gali įvykti negrįžtami procesai).

o lietuviški prekybcentriai sugeba tai padaryti lygioje vietoje. ir netgi tą daro kaktomušiškai ir periodiškai. pvz:

1. maximos kasininkės - užsiraukusios šiknos, nepratusios net elementariai pasisveikinti. į “ačiū” jos taip pat neatsako. po iki, kurio kasininkės be didelių pastangų išspaudžia ne tik pasisveikinimą bet ir “geros dienos”, šitas aspektas žiauriai rėžia akį. žodžiu, užsiraukusių snukių karalija.

2. rimi kasininkės bene didžiausios flegmos. jos arba, tingėdamos atleisti kokį mygtuką, nestabdomai suka prekių takelį,  arba tai daryti iš viso tingi - pasistumk, mol, prekes pats.

3. kai kurios iki kasininkės neretai tokios proto vargšės (neskaitant juodų panagių), kad net nesuvokia, kaip aptarnauti iki korteles. kai pasakai, “iš kortelės”, žiūri nesuvokdamos, ko iš jų nori nori, kai pasakai, kad pinigų nuskaitymui nereikia papildomą kartą braukti kortelės žiūri nesuvokdamos arba kartais padrasko akis, kad nemokytum jų dirbti.

nors mano pastebėjimai remiasi keliomis konkrečių tinklų parduotuvėmis, tačiau pasikartoję bent po kelis kartus trumpame laiko periode. būčiau visom keturiom už, jei tinklinėms žmonių tūpinimo mašinoms būtų uždėti apribojimai. gal pagaliau rastųsi bendruomeninių parduotuvėlių, kur dirbtų žmonės. kitaip geriau jau “bitutės“.

marijos žemėje labiausiai visiems rūpi kas išsimokėjo lišną premiją, ką veikia valinskas arba geriausiu atveju, iš kur gausim elektros kitais metais.

tuo tarpu pasaulyje, išskyrus trečiąjį, kuriam vis dar rūpi ką rytoj valgys, plinta mintys apie tai, kad tokia ekomoninė finansinė sistema, kokia buvo iki šiol, jau egzisuoti nebegalės.

protingi žmonės rogutes ruošia vasarą - buvęs rusijos oligarchas, tapęs antruoju šalies milijonieriumi, sugriuvus komunizmui - jau trejetą metų su šeima gyvena, kaip rusai sako, v glušy, ir viskuo, kas būtina, kiek įmanoma apsirūpina pats.

ir šarabanas nuo sveiko oro kitaip verda - neveltui žmogus ėmėsi diegti globalinę barterinę sistemą, tuo tarpu, kai (ne)laukiantys lito devalvavimo lietuviai iš savo ar valdžios durnumo nebesugeba nei krapo, nei česnako nei agurko savoje žemėje užaugint.

tuo tarpu lietuvoje  mainai tik žaidimų lygio ir, gaila, pavėluoto. jei mainyk.lt butų startavęs anksčiau, gal nebūtų smegenai taip lietuvaičiams susisukę, kad imtų na šyrokuju ruku gyventi avansu.

ir kas galetų paneigti, kad neilgai trukus ką mainyti turės tik tie, kurie bus sukaupę ne kritinę pinigų, namų ar mašinų, bet smegenų masę? o šių išteklių resursai šioje šalyje nesustabdomai senka.

kaip consumerei, netipinei ta prasme, kad nepuolu ant fresh naujienų, bet tipinei ta prasme, kad daiktai man kažkokie trkstami emociniai varžteliai, į galvą atslinko mintis apie crocsus.

tik ne apie tuos vasarinius, kurie  asocijuojasi su prakaituotais padais, o jų evoliucionavusius brolius mamutus,
skirtus nešti šiukšles žiemos rytais - vat kaip tik tam reikalui man jie ir reikalingi, nes tais atvejais baisiai tingiu autis batus, be to jie puikiai tinka prie pašiltintos pižamos.

bet va gi - mano užgaida - mėtinių ledų spalva su avižinės košės kailiuku - o tokių oficialiame crocsų saite nė kvapo.
i bet - jie atsiras kitą žiemą - man būdinga kažko užsimanyti metais anksčiau.

gal nieko šokoladinis su khaki priemaišomis variantas. nooors…atrodo nepakankamai shyzovai.

kadangi neprisiruošiau parašyti apie dovanas prieš kalėdas, o pas youlikeit? radosi postas apie sadistinius žaislus, turiu šia tema pasireikšti.

lyg įtardama, kad šiemet pasipils visokios pliušinės/molinės/whatever karvės/jaučiai, simbolizuojantys ateinančius metus, artimiesiems apskritai įvedžiau no-gift režimą. laužytojų, aišku, atsirado - tačiau, laimei, gavau valgomą reikalą - aliejų su chili iš mark's&spenser (jau geriau būtų samsono dešra su džiovintais baravykais, nes aliejus+сhili namų sąlygomis pagaminamas lengvai ir pigiai) bei fkn žaislinę karvę.

pagal rytų horoskopą jau turiu pusę pliušinės fermos, ir būtent šių reikalų pirkimo/dovanojimo niekaip negaliu pateisinti. “kaip miela”, - pasakytų eilinė infantilė, kuriai privaloma padovanoti youlikeit aprašytus žaislus (tik kažkaip nepastebėjau nei brando, nei kur jų gauti) arba mano jau minėtą pee&poo komplektą.

grįžtant prie dovanų, kurias užskaityčiau.

1. ledo gabalėlis kokiam afrikiečiui, australui ar bent graikui. jei man - tai su įšaldyta didžiausia sodo vyšnia.

čia kaip dailidėnienės rankinės “pėdsakai lede”.

2. popierinė servėtėlė su kavos improvizacija. piešti galima bet kuo - vynu, absentu, curracao.

3. аrba kalėdų nakties stebuklas - sienos aplikacija tema “raudonųjų ir juodųjų kūnelių mūšis”.

pavyzdys iš domestic, tačiau pradėjus daryti, gims ir savi veikėjai.

\

tokių variantų gali būti n - nelygu tempia jūsų smegeninė.

taigi: viskas, kas gatava forma pirkta parduotuvėje - baisiai prastas skonis šiemet.

šią savaitę pasirodė pranešimai, jog airiškoje kiaulienoje, eksportuotoje į europą, rastas kelis šimtus kartų normą viršijantis dioksino kiekis.

žiniasklaida teigia 2 dalykus:

1. kad lietuvos ši kiauliena nepasieks.

2. kad dioksinas nėra toks jau pavojingas.

abu teiginiai iš karto smirda bullshitu, nes:

1. lietuvos turguose jau seniai tarpsta gerokai pigesnė lenkiška mėsa. neseniai buvo skelbta, kad kai kurie lietuviškos rinkos veikėjai lenkiškos kilmės kiaušinius pardavinėjo kaip lietuviškus. kodėl gi negalėtų pardavinėti mėsos? gali, dar ir kaip gali - lietuvos mėsos perdirbėjai gamybai įsiveža net 56% užsienietiškos skerdienos.

taigi išvada papasta - jei airiška kiauliena yra lenkijoje, ji yra ir lietuvoje. kitas klausimas - kiek laiko užteršta mėsa eksportuota ir pardavinėta, kol buvo nustatyta problema ir prekės išimtos iš prekybos?

2. žmonių draugė wiki, priešingai žiniasklaidai, skelbia, kad dioksinas yra labai nuodingas ir kaupiasi organize. beje, gal kas atsimena, kuo, kaip išsiaiškino austrų gydytojai, buvo apnuodytas juščenka?

ogi dioksinais. žinoma, kiekiai buvo milžiniški, tačiau nereiškia, kad taip nuo kelių šimtų kartų viršytos dozės nenutiks nėščios moters kūdikiui.

ir dioksinai tik dalis reikalo. jau ne kartą rašiau, kad maistelyje yra ir kitų gerovių. apskritai maisto, kosmetikos ir kitoje su žmogumi tiesioginį sąlytį turinčioje pramonėje naudojama per 100 000 sintetinių medžiagų.

tų, kurių poveikis tyrinėtas, galima suskaičiuoti ant rankų (na, pridėkim ir kojas) pirštų. nekalbant apie tokį tamsų mišką, kaip sinerginis poveikis.

taigi, mieli ponai, kol neįrodyta, kad žalinga - tipo nežalinga. o kieno pusėj interesas ir pinigai?
kiekvienas atsako sau pats.

naršydama apie “nike” užtikau jų bendrą projektą su “red bull” - tokie spalvoti sporbačiai šiandien on the top

taigi nepaliksiu be dėmesio ir šio brando, juolab, jog jis šiemet ir lietuvius pradžiugino muilinių lenktynėmis.

tačiau redbull reklamą apie tai, jog jis suteikia sparnus, pagaidino Lietuvos reklamos biuras. dar anksčiau jie jau buvo užsirovę dėl nepagarbos religiniams dalykams - ir dar visa tai norėjo rodyti hyperreligingoje lenkijoje.

ekstremalai vis dėlto:) visas internetas pilnas foto su “red bull” parašiutais, burlentėm, straigtasparniais, lėktuvais, bmx ir kt. reikalais, kuriuos jie remia. ir dar visa tai su muzika.

tačiau yra ir priešingų įrodymų - bent jau tokių, kad mišinyje su vodka jis sparnų neišaugina:) pavyzdys: rusų lengvaatlečio istorija, jog jis, sugebantis peršokti 237 m. aukštį, vienose varžybose po vodka+redbull mixo nesugebėjo įveikti nė 180 сm.

“redbull” skarbonkės ne mažesnis totemas nei colos, ypač jei pašoktų pagal specialiai sukurtą muzikinį  kūrinį.

pabaigai netgi firminė dovanėlė:

jei viso to tiek būtų Lietuvoje gal ir įtikėtum, jog “red bull” veža labiau nei dvigubai pigiau kainuojantis dynami:t ar battery.

šitas stefan bruggemann darbas puiki iliustracija rytojaus progai - BUY NOTHING DAY. tarptautiniu mąstu ji švenčiama lapkričio 29, t.y. po amerikos juodojo penktadienio, kai visi suriję padėkos kalakutą, vienas per kitą verčiasi į prekybcentrius ieškoti nuolaidų.

kam jinai reikalinga?
pačiam pagalvoti ir kitiems parodyti, kad consumerizmas skriaudžia didelę dalį pasaulio gyventojų, kurie tarnauja mūsų merkantikiškiems interesams, sušika visą planetos aplinką ir mūsų kūnus padaro bio-hazardų talpyklomis. trumpa ir labai aiški viso to iliustracija čia.

kaip ji minima?
a.  atsiribojama nuo kuo didesnės dalies įprastinės veiklos, jau nekalbant apie pirkimą.
b. vykdomos akcijos - pvz. zombie walk, whirl-mart (slankiojimas su eile tuščių vežimėlių prekybos centre) ar karpomos kreditinės kortelės. nekalbant apie plakatus ir spontaninius performansus.

kas iš tos vienos dienos?
neabejotinai ji neaktuali žmonėms, kurie panašiai, kaip prieš rugsėjo 1, kai ribojama prekyba alkoholiu, prisiperka visko iš anksto. tačiau buy nothing day netgi labai pretenduoja virsti buy-nothing-month (buy nothing christmas), turint galvoje, jog priešaky kalėdinio persipirkimo laikotarpis. sakoma, kad krizė padės švęsti nuoširdžiau, nes dovanos - komercijos išmislas.
bet kokiu atveju prijaučiantys anti-consumerizmo apraiškoms pratinasi ir prie kitokio gyvenimo būdo: jau rašiau, kad valkatų stilius yra netgi trendy , o krizėje verta prisiminti jaukius handmade reikaliukus arba tiesiog laikytis advento ar šabo. ką jau kalbėti apie slowfood, idler , anxiety culture ar freeganus.

net skins.lt sako: