nofrillz

“zuikiai broliai, šian visi narsuoliai, draugas draugo neišduos, jie visi drauge kovos” - šita dainuška skambėjo per ievos ševialovaitės ir jolantos rimkutės kolekcijos “lt identity” pristatyme “mados infekcijoje”.

kažkaip panašia nata žengė ir valinskas su savo prisikėlimu (galėtų pasirinkti šitą gabalą savo partijos himnui). gal ir būtų nieko, jei jų tikslas būtų susirinkti darbo ir tvarkos balsus.

tik va partijos bosas sako: “mes nutrauksime balsų iš įvairių partijų, ypač iš tų, kurios daug metų žadėjo, bet nieko nepadarė”. tai čia jau reikia suprasti, kad klius tradicinėms, nes nei darbui, nei tvarkai padaryti, ką žadėjo, tipo niekas nedavė - abu sutvarkė paprastai ir be skrupulų.

dar juokingiau skamba pasakymas “nemanau, kad Linas-Ezopas, Tru ar Donalda Meiželytė būtų blogesni Seimo nariai nei Ona Valiukevičiūtė”. blogesni gal ir ne, bet pats sako, kad ėmėsi šio reikalo, nes nervai nelaikė.

na linas-ezopas prisitato net wiki, kur neabejotinai sąmoningai praleidžia visą informaciją apie savo išsilavinimą. ar tik ne dažytojas? šiuo atveju suvirintojas - ir tai aukštesnis lygis, o jau atsivertimas nuo baltų arklių iki meditacijos, tai proto nepridėjo.

meiželytės personalija, sakyčiau, oželytės pakaitalas visomis prasmėmis.

ir ar tik netaps lt parlamento cicciolina?

ir išies įdomu, kaip tokie kadidatai būtų įvardijami sąrąšuose -  gal ezopu ir tru, kaip ir dabar savo partijos kolegas pristato valinskas? kitaip kažkas gali nepažinti, nepastebėti, sumaišyti…oi bus linksma, kadangi partijų tv reklama neuždrausta, o kas geriau nei valinskas išmano marketingo taisykles uab lietuva?

panašu, kad tai bus pagrindinis UAB Lietuva (kaip sako pats valinskas) realybės šou. laukiam žinių apie tolesnę dalyvių atranką, nes politikos, iki rinkimų teks vartoti daugiau.

Rodyk draugams

aš tikiuosi adreview nesupyks, jei iš jo pasiskolinsiu šitą maketą, kadangi nuosavo ir mažiau suniokoto neturiu:)

jis ją puikiai išdirbo, tačiau aš šįkart kibsiu ne prie niuansų, o prie idėjos (kuri, pasak to paties adreview, gliučina), o mano nuomone, yra nesėkmingas miss anielos fotokoncepcijos atkartojimas.

Klausimas, ar steptop reklamos gamintojai kažką apie pastarąją žino ir matė, tačiau faktas, kad užsienietiška spauda apie ją rašė nemažai.

Ši mergina jau senokai plėtoja susidvejinimo, susitrejinimo ir pasidauginimo idėją ir daro tai labai patraukliai. madride šiuo metu veikia jos paroda “self gazing“, kurioje ne tik “multiplicity images”, bet ir autoerotikos.

Rodyk draugams

šiandien eilinį kartą už akių užkliuvo tieto enator outdooras potencialiems darbuotojams - gaila, nepavyko rasti to plakato internete.

na, kažkaip patraukia akį, nes dominuoja raudona spalva, tačiau esmė kita - reklamoje potencialiems darbuotojams pavaizduotas kėdės fragmentas. ne šiaip kokios daug žadančios, eronomiškos, pavadintos tarkim “comfort” ar pan. priešingai.

tą kėdę 1952 sukūrė danas arne jakobsen ir ji vadinasi “ant”, vienžo skruzdėlė. neabejotinai pavadinimui turėjo įtakos jos forma, tačiau koncepciją ignoruoti neprotinga -  gaunasi, jog tieto enator, kviečia tapti eiline skruzdėlyno darbininke, kurios funkcija - be atilsio dirbti iki mirties.

tai ką reklamščikai eilinį kartą papastino tai, kas gražu, nesigilindami į esmę? kėdė graži tik gal vilioja į amžiną beteisę vergiją?:) nors viki sako, kad jos net konkuruoja - vienok kaip iškalbinga:)

Rodyk draugams

vaikystėj man patiko filmukas apie medvilnės pūkelio ekskursiją audinių fabrike. toks jaukus socialistinis darbo auklėjimas. matyt, todėl iki šiol traukia oldskooliniai audiniai.

jei būčiau albinosinė garbanota blondinė, būtinai nusikirpčiau ir ieškočiau medvilnės patternų, kaip pvz.

itin rekomenduotina lolitoms :)

Rodyk draugams

ne taip seniai vienas diedulis dizaino savaitėje laimėjo garsiojo philipe starck kėdę ghost.

kainuoja, beje, apie 150 svarų (lietuvoje apskelbta apie 1000 Lt). smalsu būtų folloupas, kaip kėdė įsipaišys į diedulės interjerą. nors jis architektas, tik vat portfolio nykokas.

gal būtų įdomiau, jei būtų laimėjęs paprastas žmogus, ir tada jau žiūrėti kaip jis ją panaudotų.

jei būtų kita kėdė - b&bitalia up5 - tada ir aš būčiau norėjus laimėt.

nežinia, ar šį dizainerį įkvėpė venus of willendorf, tačiau man šitas fotelis idealus skaitymo loungeliui. tik tiek, kad kaina didesnė nei 3000$. daktaras freudas turbūt pasakytų, jog man kažko trūksta. gal šilto pieno, kaip signei iš kerstin thorvall romano:)?

Rodyk draugams

kaip mano paauglystės laikais  dainavo vanilla ice, ice (cubes) yra labai įdomus studijų objektas. pagooglinus, aišku, galima atrasti ir tradicinių žvaigždučių, širdelių, kriauklelių, obuoliukų, delfinų, ir penių (priešingos lyties atributų kažkaip neaptikau)

fashion tv, pokerio ir fishbone drabužių gerbėjai taip pat gali rasti atitinkamų

lygiai kaip ir lego ar prancūziško delikateso - sraigių - mėgėjai:

man įdomesni yra spikes - ledukai, kad ir gaminami formose, tačiau valdomi prigimties. tas aštrus, kaip narvalo, ragas gaunasi savaime, šaldant distiliuotą vandenį. pasak vieno google randamo eksperimentuotojo, pavykęs ilgiausias - 5,6 cm. ši forma subtili (ir pretenzinga:) kaip kokteilinė vyšnaitė.

man dar patinka atkartojantys alvars alto (iittala) 1937 sukurtos vazos savoy formą.
 

ir jei jau kalba apie kokteilį, tai man - bloody mary su saliero kotu, xaxa:)

Rodyk draugams

vis mirga lietuviškuose gliancuose absolut pears reklama, kuri man baisiai primena mažąjį princą, de saint exupery parašytą ir paties iliustruotą 1943.

nežinau, ar čia gerai ar blogai, kad toks creatyvus absolut prisimena 65 metų senumo idėją, tačiau pirmas mano susidūrimas su kriaušiniu, kurio kokteiliai buvo maišomi viename renginyje, buvo išties nekoks - barmenai pilstė ir maišė kaip kažkokioj arklidėj ant aplaistyto stalo, ledo neįdėjo, taigi ir galutinis rezultatas buvo apgailėtinas - kriaušių skonio atsuktuvas.

mv galėtų ir geriau padirbėt su reprepreztacija.

tik visokios kriaušės lenda iš visur, netgi ant apatinių. tiesą sakant, primena mažas subinytes:)

Rodyk draugams

Itsy Bitsy Teenie Weenie Yellow Polka Dot Bikini - atsiminiau dainušką, kuri 60-aisiais, pasirodo, buvo topinė, vakar naktį paskaitinėjusi clickclick, rašomą polkadot.

trumpasis blogo apibūdinimas -
le(s)bowitz'kas eksperimentas - tam reikalui teko pagooglinti “lebowitz” (kadangi jau išsilavinimas netraukia:).  fran lebowitz - personalija, verta dėmesio - andy warholas ją pakvietė rašyti skiltį ekscentriškame žurnale apie įžymybes “interview”, ir šiaip ji buvo vadinama šiuolaikine dorothy parker, kuri garsėjo sarkastišku sąmoju apie 20 a. visuomenę.

nežinau, ar fran su dorothy buvo oscar wilde pasekėjos, tačiau bent jau įvaizdinių panašumų yra.

nors lebowitz quotes, mano nuomone, neprilygsta wilde.

wiki jokių užuominų apie seksualinę orientaciją nėra, ar galima daryti išvadas iš išsvaizdos? įdomu, jog praėjusiais metais ji pateko į vanity fair geriausiai besirengiančių žmonių sarašą.

nežinia, ar fran kokiais 1978 dėvėjo yellow polka dot bikini, tačiau šiemet jie neabejotinai grįžta į madą.

Rodyk draugams

apie japonišką arbatos ceremoniją galima prisiskaityti knygose ir prizižiūrėti filmuose, tačiau man labiau imponuoja grožiniai aprašymai, kaip pavyzdžiui kawabata tūkstančiai gervių.

neįtikėtina, kaip šitie haiku meistrai geba aprašyti puodelius, iš kurių geriama arbata. pasirodo, jog subtilybės siekia iki to, jog puodeliai pasirenkami pagal dekorą, tinkamą skirtingiems metų laikams.

taip ir norisi pavasariui puodelio su laumžirgiais ir baltosios arbatos. tuo tarpu šiuolaikiniai variantai visai nežavi.

kalbant apie baltąją arbatą - įdomus variantas perfectly pear white tea (celestial seasonings), randama rimi - aišku, visai ne rytietiškas variantas ir maišeliais, bet, atseit, 100% natūrali be jokių sintetinių dažiklių, nuo kurių ant tuščio skrandžio būna blogoka.

tuo tarpu, kol nestea lietuvoje reklamuoja šaltus žalios (man fu) ir raudonos (negėriau, nes žalia nepatiko) arbatos gėtomus, liptonas turi baltos arbatos su mandarinu. deja, lietuvoje greičiausiai ir nebus, taigi vasarą be problemų pasigaminsime savarankiškai.

Rodyk draugams

begooglindama  kaliošus, aptikau vienus, kurie man priminė apie mėgiamą skandinaviško dizaino pavyzdį, kuris realiai jau yra tapęs ikona. nenustebčiau, jei jis sukurtas 60-70 m.

šitas patternas priklauso suomių marimekko brandui ir jo apraiškų galima rasti įvairiausiais pavidalais, nuo puodelių, rankinių iki patalynės ar keraminių vonios plytelių. netgi viena iš bostono karvių tapo gėliamargė.

įdomiausia, kad šis itin paplitęs ženklas, 90-aisiais vos nebankrutavo, tačiau jau dabar jau gali atsipūsti:)

Rodyk draugams